PARADOKSALU gal, bet mes su Judita Marija Smith būtent vasarą atgaiviname savo muzikinį improvizacinį poetinį tandemą „Šerkšno tyla“. Ir išeiname „pasnigti“ į gatves. Šis tandemas rudenį minės jau 14-tą gimtadienį. Kartais užrašome savo įspūdžius po pasirodymų – vėliau smagu prisiminti.
VAKAR, kai jungiau laidus gyvo garso koncertui, prie mūsų dviračiu priskuodė vaikinas su Bolt maisto išvežiojimo kuprine ant pečių. Jis rankose laikė telefoną, iš kurio garsiai sklido kažkur girdėta melodija, tiksliau tariant, Juditos balsas: „tadada sninga, žiūrėk, jau sninga“. Praeitą kartą jis mus užmatė, išgirdo, susirado Spotify ar tai Youtube ir taip norėjo išreikšti padėką už tai, ką darome. Keistokas buvo jausmas: lyg dar nekoncertuojame, o Judita lyg jau ir dainuoja… Pasilabinom, šnektelėjom. Labai norėjo kur nors išgirsti akustinę profesionalią dainos „Vilniui“ versiją, bet mes turime tik tą sintetinę, ale įrepuotą. Jau ne vienas žmogus klausia dėl akustinės, taip tarsi skatindamas apie tai pamąstyti ateityje.