Muzikinis tandemas „Šerkšno tyla“ ir aktorius Marius Repšys pradeda kūrybinį bendradarbiavimą ir jau šį rudenį žada muzikinių staigmenų. Sekite naujienas.
Tyloje gimsta muzika.
Šerkšno tyla.
Muzikinis tandemas „Šerkšno tyla“ ir aktorius Marius Repšys pradeda kūrybinį bendradarbiavimą ir jau šį rudenį žada muzikinių staigmenų. Sekite naujienas.
Tyloje gimsta muzika.
Šerkšno tyla.
Aštuntas kartas nemelavo. Jei prieš tai septynis kartus rugpjūčio mėnesį mūsų įprasta grojimo vieta Sirvydo skvero pašonėje buvo laisva, tai vakar netoli jos įsitaisė styginių kvartetas „4 stygos“. Šią vietą mes nebyliai dalinamės su šiais šauniais muzikantais, kuriuos irgi ne kartą turbūt regėjote Didžiojoje gatvėje, Vilniaus geležinkelio stotyje ar dar kur nors.
Teko imtis plano B, tad pasukome į naująjį Paupio rajoną, kur pernai irgi vieną kartą buvome pasirodę. Aikštėje, prie iš grindinio trykštančių fontanų, aptikome... kraną, tiksliau tariant, pakeliamą bokštelį, prie kurio ir prisiglaudėme.
Vakar, ramų besibaigiančio rugpjūčio vakarą, vos atvykę į įprastą vietą, ant suoliuko pastebėjome kažkieno paliktą juodą vaikišką megztuką. Paslinkome jį ant suoliuko krašto, susijungėme aparatūrą ir pradėjome koncertuoti. Pasigavome gerą garso bangą, pasikinkėme vakaro dvasią ir žmonės sukluso... Šerkšno tylą galima išgirsti.
Per pertraukėlę šnektelėjome su moterimi, kuri su dukra klausėsi mūsų dainų. Ji sakė, kad iš karto suprato, jog mes kažkaip susiję su teatru, su aktoryste, nes pati Klaipėdoje pas Valentiną Masalskį baigė studijas ir yra aktorė. Nejauku klausyti, kai tave giria, tačiau žmonės nori nuoširdžiai išsakyti tai, kas juos paliečia, tuo pačiu įkvepia ir palaiko. Ačiū!
ŠIAM KADRUI dešimt metų. O mūsų su Judita Marija Smith dukrai Dorotėjai šiandien sukanka penkelioka. Vakar irgi grojome gatvėje, su mumis pašokti vis ateidavo priekyje suvenyrus pardavinėjanti moteris. Po koncerto ji paklausė: o kaip jūsų vaikai gyvena? „O jūs atsimenate mus?“, – nusistebėjau. „Kurgi neatsiminsiu, aš jau čia prekiauju dvidešimt metų, pamenu juos tokius mažutėlaičius dar“, – šypsodamasi atsakė ji. Aš irgi ryškiai menu šį pasirodymą: nužliaugus rugpjūčio lietui, penkerių Dorotėjai daviau mikrofoną ir ji, man pritariant gitara, dainavo tuomet vaikams sukurtą dainą (dabar jos seniai nebegrojame) apie katinėlį ir irisą, kurį jam iš po nosies nunešė akiplėša varna. Kita suvenyrų pardavėja anūkams nupirko mano antrąją knygą vaikams „Uogų pasakos“ ir prisipažino, kad praeitą dieną mums į lagaminą įmetė stilingus lininius maišelius telefonams. Norėjo, kad dažniau atvyktume koncertuoti, nes labai praskaidriname gatvės atmosferą. Paglostė širdis. Kol visi mirko Žolinių pabaigtuvių kamščiuose autostradose, mes, galima sakyti, atšventėme nacionalinę draugystės su suvenyrų pardavėjomis dieną. Kitos moters vaikai irgi labai įsitraukė į koncertą, palaikė mus, plojo, o paskui mama juos irgi apdovanojo „Uogų pasakomis“, sakė yra ne lietuviai, bet dabar mokysis skaityti lietuviškai. Galiausiai mus užkalbino netoliese gyvenanti žilaplaukė senutė, buvusi dailės dėstytoja Pedagoginiame universitete, ir apgailestavo, kad neišgirdo „Šerkšno tylos“ dainų, nes jau buvome susivynioję visus laidus. Gal kitą kartą pagrosime, o šiandien sveikiname Dorotėją su 15-uoju gimtadieniu!
Gan keistas mūsų su Judita Marija Smith dueto „Šerkšno tyla“ gyvo garso koncertas išėjo Didžiojoje gatvėje: visų pirma vieną vyruką muzika paveikė taip, kad jis mums prieš akis ėmė lipti į medį, kiek dešiniau stovėjo solidus žilaplaukis senjoras, kuris gal pusę valandos filmavo pasirodymą, negalėdamas atsiplėšti, tada išdygo antrasis senjoras, fizikos profesorius, kuris gimė Vilniuje, bet gyvena Londone, truputį šnektelėjęs su pirmuoju, atnešė mums žinių nuo jo, kad Juditos balsas yra kerintis, todėl jis filmuoja ir negali niekur eiti, esąs iš Belgijos, jo gimtoji kalba olandų, bet mums ištiesė 20 eurų už koncertą, aš jam dar už tai padovanojau lietuviškas „Uogų pasakas“, nes labai norėjo, patiko iliustracijos, antrasis senjoras fizikas Juditos klausė, ar ji nenorinti su tokiu balsu studijuoti dainavimą ir kaip gali būti, kad jokie prodiuseriai to nepastebi, tada sakė, kad Judita būtinai pasidomėtų savo pavardės Šmitaitė kilme ir galbūt ji esanti iš bajorų giminės, nes jis yra kažkokios ten bajorų gildijos narys, tada Judita Trakuose būtų iškilmingai priimta į bajorų gildiją ir atgautų žemes bei dvarus, tuomet viena moteris mums į lagaminą įdėjo du jaukius lininius maišelius su avele ir bitute, į kuriuos turbūt galima įsidėti telefonus, ši mielybė keliaus į „Šerkšno tylos“ muziejų, kaip ir kažkurį praeitą kartą gautos Naujosios Zelandijos dolerių monetos, ir galiausiai pasilabinome su mano klasioku Dainiumi ir jo žmona Giedre, su Dainiumi mes mokėmės nuo antros iki dvyliktos klasės, ir kiekvieną kartą, kai jis išdygsta, atrodo, kad neprabėgo jokie beveik 30 metų po mokyklos baigimo – vis toks pats ir toks pats... Na, turbūt parašiau ilgiausią savo gyvenimo sakinį, tad galiu pradėti naują dieną...
Tyloje gimsta muzika. Jūsų „Šerkšno tyla“.PARADOKSALU gal, bet mes su Judita Marija Smith būtent vasarą atgaiviname savo muzikinį improvizacinį poetinį tandemą „Šerkšno tyla“. Ir išeiname „pasnigti“ į gatves. Šis tandemas rudenį minės jau 14-tą gimtadienį. Kartais užrašome savo įspūdžius po pasirodymų – vėliau smagu prisiminti.
VAKAR, kai jungiau laidus gyvo garso koncertui, prie mūsų dviračiu priskuodė vaikinas su Bolt maisto išvežiojimo kuprine ant pečių. Jis rankose laikė telefoną, iš kurio garsiai sklido kažkur girdėta melodija, tiksliau tariant, Juditos balsas: „tadada sninga, žiūrėk, jau sninga“. Praeitą kartą jis mus užmatė, išgirdo, susirado Spotify ar tai Youtube ir taip norėjo išreikšti padėką už tai, ką darome. Keistokas buvo jausmas: lyg dar nekoncertuojame, o Judita lyg jau ir dainuoja… Pasilabinom, šnektelėjom. Labai norėjo kur nors išgirsti akustinę profesionalią dainos „Vilniui“ versiją, bet mes turime tik tą sintetinę, ale įrepuotą. Jau ne vienas žmogus klausia dėl akustinės, taip tarsi skatindamas apie tai pamąstyti ateityje.
Važiuojame vis į skirtingą Vilniaus rajoną ir po atviru
dangumi atliekame savo kūrybos dainą „Vilniui“. Šį kartą lankomės Pašilaičiuose.
#ŠerkšnoTyla #Vilniui #rajonai #muzika #Pašilaičiai
Jei pernai koncertų gatvėje sezoną baigėme rugsėjo 17 dieną, tai šiemet pagerinome „Šerkšno tylos“ rekordą ir surengėme gyvo garso pasirodymą net spalio 5 dieną! Kaip sakoma, vienu kiškiu nušovėme du šūvius, oi, pardon, atvirkščiai… Na, supratote.
Važiuojame vis į skirtingą Vilniaus rajoną ir po atviru dangumi atliekame savo kūrybos dainą „Vilniui“. Šį kartą lankomės Senamiestyje.
Šerkšno tyla 2024.
#ŠerkšnoTyla #Vilniui #rajonai #muzika #SenamiestisKol nebuvo tiltų, į Žvėryną iš Vilniaus galėjai Nerimi atsiirti valtele. XIX amžiuje ši vietovė dar net nebuvo Vilnius, o dabar tai – žavinga prestižinė mūsų miesto dalis.
Važiuojame vis į skirtingą Vilniaus rajoną ir po atviru dangumi atliekame savo kūrybos dainą „Vilniui“. Šį kartą lankomės Žvėryne.
Šerkšno tyla 2024.Rytais kartais į galvą šauna keisčiausių minčių. Tą rytą kaip šovė, tai vakare jau ir ėmėme įgyvendinti idėją. Nufilmavome pirmąjį projekto „Vilniui“ epizodą. Nuo šiol periodiškai važiuosime vis į skirtingus Vilniaus rajonus. Kai kur gal gausime į galvas, bet tai nieko tokio, bus tik įdomiau. Be dainos „Vilniui“ įprasčiausiose arba keisčiausiose vietose GYVAI atliksime ir kitų savo kūrinių. PADĖKITE mums PASIDALINDAMI šiuo pranešimu ir užsiprenumeruodami mūsų Youtube kanalą „Šerkšno tyla“ (nuoroda – komentare).
Po kiekvieno
paskelbto vaizdo įrašo, skelbsime ir fotoreportažą su pasirodymo konkrečiame
rajone aprašymu. Paupyje mus nufilmavo Donatas, kuris su šeima gyvena
Olandijoje. Nuoširdus AČIŪ jam, jo žmonai ir sūneliui Elijui, kuris yra beveik
mūsų sūnaus bendravardis (Elijus, mūsiškis gi – Elijas). Ši šeima įsigijo mano
pirmąją knygą vaikams „Vaisių ir daržovių pasakos“, kurią mielai vietoje ir
pasirašiau. Į kiekvieną pasirodymą pasigriebsiu ir daugiau knygučių – kas
norės, galės įsigyti.
Tą dieną Vilnių ištiko „Kultūros naktis“, o vos tik nufilmavome pirmąjį pasirodymą, dangus vis intensyviau ėmė smaigstytis lietaus adatėlėmis. Galiausiai debesys nusiplėšė lopus ir visai prakiuro, visus sparčiai aplink mus susibūrusius klausytojus išvaikydami į skirtingas puses. Tad mums teko ką tik pajungtą aparatūrą, vilkti po kavinės stogeliu ir laukti kol krituliai atsitrauks. Jie, aišku, niekur neatsitraukė o dar labiau užgulė naktėjantį kultūringąjį Vilnių.
Važiuojame vis į skirtingą Vilniaus rajoną ir po atviru dangumi atliekame savo kūrybos dainą „Vilniui“. Pirmasis rajonas – Paupys.
Šerkšno tyla 2024.
Nerijaus ir Juditos Laurinavičių tandemas „Šerkšno tyla“ pradeda NAUJĄ PROJEKTĄ! Projekto esmė:
1) Važiuojame vis į skirtingą Vilniaus rajoną ir po atviru dangumi atliekame savo kūrybos dainą „Vilniui“.
2) Įrašus keliame į savo Youtube kanalą „Šerkšno tyla“, į FB profilius.
3) Mus filmuoja kuris nors to rajono, kuriame esame, praeivis, su kuriuo
po to nusifotografuojame ir nuotrauką įtraukiame į bendrą fotoreportažą,
kuriame atsispindi rajono dvasia. Taip pat bus ir trumpas kiekvienos išvykos
aprašymas.
Kaip galite prisidėti Jūs:
Vėlų rudenį 12-ąjį gimtadienį minėsianti „Šerkšno tyla“ pradeda naujo įrašo darbus. Bus įdomus eksperimentas, sekite naujienas.
Šerkšno tyla 2023.
Tyloje gimsta muzika...
Vakar vakare, turbūt po daugiau nei 7-erių metų pertraukos, „Šerkšno tyla“ pastebėta gatvėje! Kad ir kur mums teko vaidentis, gatvės niekas nepakeis, nes tai yra tikrasis LAISVĖS pojūtis. Tad nenustebkite, jei kurį vakarą ten, kur susitinka Pilies ir Didžioji gatvės, išgirsite triukšmaujančią „Šerkšno tylą“. Arba švelniai tylinčią su tilstančia diena. Beje, grįžtame su nauja įgarsinimo įranga. Iki susiklausymo!
Jūsų
Šerkšno tyla 2023.