Pašilaičiuose gyvenau nuo pat jų pastatymo 1986-aisiais iki maždaug 2005-ųjų. Nemažai dėmesio šiam Vilniaus mikrorajonui skyriau savo autobiografiniame romane „Emi Gracija“, todėl dabar nesiplėsiu. Tiesa, atvykti čia pasirodyti buvo savotiškas jausmas, savotiškas pasiskraidymas laiko mašina.
Ne taip lengva buvo darbo dieną rasti operatorių, bet pavyko! Už nufilmuotą dainą „Vilniui“ dėkojame praeiviui Viliui, kurį regite pirmoje nuotraukoje. Įdomu tai, kad žodžiai „Viliui“ ir „Vilniui“ skiriasi tik viena raide. Vilius skubėjo į susitikimą ir, gali būti, dėl mūsų į jį truputį pavėlavo. Mus nufotografavo vyriškis, kuris sunkiai pastovėjo ant kojų.
Vakare vaizdo įrašą įkėliau į Pašilaičių FB grupę, kur jis susilaukė didelio susidomėjimo ir šilto palaikymo – taip mini koncerte nuotoliu sudalyvavo nemaža auditorija.
Nuo šiol kiekviename naujame rajone prie įprasto dainos teksto pridėsime kelias būtent tam rajonui skirtas eilutes, tad projekto pabaigoje iš tų eilučių susidarys 3-čioji dainos „Vilniui“ versija (iki šiol jų turime dvi – pagal kontekstą kartais dainuojame vieną iš jų, kartais – abi). Pašilaičiams skirtos eilutės: Kad ir kiek mane slėgtų gyvenimo skaičiai / Širdyje vis jaučiu tebėra... Pašilaičiai.
O čia mūsų nupleškinta fotosesija:
Iki pasimatymo kituose Vilniaus rajonuose – bus kitų vaizdo įrašų, nuotraukų ir aprašymų!
Nerijus ir Judita – Jūsų „Šerkšno tyla“! #ŠerkšnoTyla #Vilniui #rajonai #muzika #Pašilaičiai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą