Projektas „Vilniui“ – #Žvėrynas – Foto + Aprašymas

Kol nebuvo tiltų, į Žvėryną iš Vilniaus galėjai Nerimi atsiirti valtele. XIX amžiuje ši vietovė dar net nebuvo Vilnius, o dabar tai – žavinga prestižinė mūsų miesto dalis.

Šiaip ne taip atokiau priparkavę automobilį, nusprendėme įsitaisyti prie tilto, vedančio į Vingio parką, kavinukės, ant Žvėryno bendruomenės suoliuko, dedikuoto žurnalistui gamtininkui Zenonui Butkevičiui. Aplinkui sukiojosi apytamsiai debesys, bet šį kartą, panašu, lietaus pavyks išvengti.

Vos padainavome dainą „Žiūrėk, jau sninga“, priešais mus ėmė lūkuriuoti jaunuoliai, iš kavinukės ataidėjo plojimai. Tad gan greitai vieną iš jaunuolių, Valdą (ne Adamkų), įkalbinome nufilmuoti mūsų pasirodymą „Vilniui“. Jis tai atliko labai geranoriškai ir puikiai suvaldė telefono kamerą.

Kartais išties nuoširdžiai stebina žmonės, kurie mus atsimena po daugybės metų, nors aktyvios koncertinės veiklos seniai nevykdome, tik ekspromtu išpuolame vienur ar kitur, kaip neprognozuojami krituliai. Tai, ką mes veikiame, yra nišinis dalykas, atrodo, toli su tuo Lietuvoje nepavažiuosi, tačiau ne kartą esame įsitikinę, kad tam tikra dalis žmonių tai vertina.

Vis sulaukiame pabaksnojimų, kad iš anksto praneštume rajoną ir laiką kada jame pasirodysime. O mums įdomiau niekam nieko nepranešti, niekam nesukelti jokių lūkesčių, taip pat ir sau patiems. Nors, kas ten žino, kada nors gal pasielgsime neprognozuojamai ir visą internetą apklijuosime gyvo garso koncerto afišomis.

Tris pažįstamus sutikome net ir niekam nieko nepranešę… Nedidelis visgi tasai mūsų Vilnius. Prietilčio kavinukės darbuotoja po minikoncerto pavaišino Juditą kava, už ką širdingai dėkojame, o keli klausytojai pavaišino mus geru įkvepiančiu žodžiu. Ačiū Žvėrynui ir iki kitų netikėtų pasimatymų kituose rajonuose!

P.S. Ačiū montažo režisieriui Kęstučiui Druškevičiui, kad užkėlė mus ant Televizijos bokšto lėkštės!

Nerijus ir Judita – Jūsų „Šerkšno tyla“!