„Šerkšno tyla“ 2015.
2015 m. gruodžio 26 d., šeštadienis
2015 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis
ŠERKŠNO TYLA: Dauguma Lietuvos muzikos padangėje liaupsinamų kūrėjų yra pervertinti
Interviu su neįtikėtinai įdomia grupe ŠERKŠNO TYLA (2015 12 02).
Mindaugas Peleckis- Papasakokite plačiau apie grupės pavadinimą, veiklą, kuri, kiek žinau, yra gana plati...
- Mes paraleliai kuriame
kelis originalius projektus, kurių vienas vadinasi „Šerkšno tyla“, o kitas –
„Nieko sau teatras!“. „Šerkšno tyla“ – muzikinė grupė, grojanti autorines
dainas suaugusiems, o „Nieko sau teatras!“ – interaktyvaus teatro studija,
dovanojanti džiaugsmą mažiesiems žiūrovams ir klausytojams.
Pavadinime „Šerkšno tyla“
užkoduotas siekis klausytoją bent trumpam „išsivesti“ iš šio pasaulio
sumaišties. Kas gi nežino, kokia šviesa ir ramybė visą esybę užplūsta, kai
vieną žiemos rytą, pratraukę užuolaidas, staiga išvystame viską aplinkui
apglėbusį šerkšną. Reikia bent kartais nugrimzti į tylą, nes tyloje gimsta
muzika... Bet tai dar nereiškia, kad mūsų galima klausytis tik žiemą ir kad
turime tik lyriškąją pusę.
Atidžiau perskaičius
pavadinimą „Nieko sau teatras!“, galima įžvelgti dviprasmybę: nieko sau! –
sušunkame, kai dėl ko nors labai nustembame, o žvelgiant kitu kampu – nieko sau
reiškia, kad kūrybinę kibirkštį atiduodame kitiems, šiuo atveju, vaikams, sau
nepasilikdami nieko. Nors ne, turbūt sakome netiesą – kai mažieji žiūrovai
laimingi, mums lieka kur kas daugiau, nei kas nors galėtų įsivaizduoti.
- Ką Jums reiškia
knygos?
- Knygos mūsų gyvenime
užima ypatingą vietą. Ypač mėgsta skaityti grupės vokalistė, aktorė Judita
Šmitaitė-Laurinavičienė, neretai dėl to pavadinama vaikščiojančia knygų
lentyna. Ji skaito visur ir visada, todėl, jeigu galėtų, knygų lentyną turbūt
pasikabintų net automobilyje, ant vidinės priekinio stiklo pusės. Tai gal ir
būtų visai neblogas sprendimas, nes dabar staigesniuose posūkiuose knygos
skraido po visą saloną. Aš, tekstų autorius Nerijus Laurinavičius, skaitau
saikingai, saikingai išleidau kelias savo knygas: „Apvalyk mane isopu“ (Versus
Aureus, 2013: novelės ir etiudai) ir „Spengia tylos kamertonai“ („Firidas“,
2013: eilėraščiai). Dar keletą knygų rengiu spaudai, bet kol kas neaišku, kada
jos išvys dienos šviesą. Taip pat rašau ir vaikams, gali būti, kad ateityje
koncentruosiuosi į vaikų literatūrą.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)