Aštuntas kartas nemelavo. Jei prieš tai septynis kartus rugpjūčio mėnesį mūsų įprasta grojimo vieta Sirvydo skvero pašonėje buvo laisva, tai vakar netoli jos įsitaisė styginių kvartetas „4 stygos“. Šią vietą mes nebyliai dalinamės su šiais šauniais muzikantais, kuriuos irgi ne kartą turbūt regėjote Didžiojoje gatvėje, Vilniaus geležinkelio stotyje ar dar kur nors.
Teko imtis plano B, tad pasukome į naująjį Paupio rajoną, kur pernai irgi vieną kartą buvome pasirodę. Aikštėje, prie iš grindinio trykštančių fontanų, aptikome... kraną, tiksliau tariant, pakeliamą bokštelį, prie kurio ir prisiglaudėme.
Kaip tyčia, viskas tą vakarą slydo iš rankų – po daugelio metų naudojimo ėmė gesti manasis ant galvos tvirtinamas mikrofonas. Šiaip ne taip suvaldžiau iš kolonėlės kartais pasigirstantį traškesį ir ėmėme koncertuoti.
„Čia vaikų rajonas, dažniau užsukite“, – per pertraukėlę mus skatino jauni tėvai, kurie su atžalomis ne tik aktyviai dalyvavo koncerte, bet ir įsigijo mano knygų vaikams. Mes su Judita dabar esame tokia savotiška besibaigiančios vasaros mobili vaikų knygų mugė. Smagu pabendrauti su jaunaisiais skaitytojais, o jiems, tikiuosi, smalsu pamatyti, kas tas knygas parašė.
„Mes norime įsigyti „Uogų pasakas“, pernai čia iš jūsų pirkome „Vaisių ir daržovių pasakas“, iki šiol skaitome prieš miegą, labai patinka“, – prisipažįsta Elijaus mama. Ir pataikyk gi tu taip atvykti, neprasilenkti, būtent šį vakarą! „Jūsų sūnus Elijas, o mūsų Elijus, pamenu, kaip pernai apie tai kalbėjome, o po to sprukome po stogeliu nuo staiga užklupusio smarkaus lietaus“, – prisiminimais dalinasi Elijaus mama. Suraitau Elijui dedikaciją ir autografą, pasimojuojame ir koncertuojame toliau. Šeimos dabar jau vartydamos knygas klausosi dainų šį jaukų rugpjūčio vakarą, kai tik kartais vėjas nori paišdykauti ir nuo natų stovo nupučia vieną kitą lapą.
„Gatvės muzikantas“, „Vilniui“, „Jūrų vėplys“, „Vitaminų daina“, „Sandėlininkas“ ir, žinoma, „Žiūrėk, jau sninga“ – dalis repertuaro, kurį atlikome. Kartais vis pajuokaudavau žiūrovams sakydamas, kad mūsų įprastinė vieta Senamiestyje buvo užimta, tad mus čia, į Paupį, atkėlė štai šis aikštėje dunksantis kranas-bokštelis – tikra teleportavimo mašina.
O už fotosesiją dėkojame Robertui, kuris vėliau mus susirado „Šerkšno tylos“ FB paskyroje ir atsiuntė nuotraukų bei tokius žodžius: „Ačiū Jums už labai gražų pasirodymą, kuris sušildė mūsų širdis!“
Greičiausiai reikės pirkti naują mikrofoną ir galbūt dar kada nors kur nors pasirodysime. Jūsų „Šerkšno tyla“, nes tyloje gimsta muzika. Daugiau nuotraukų:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą