2025 m. rugpjūčio 21 d., ketvirtadienis

Gatvė kaip upė (4). „Šerkšno tyla“ in red ir knygos viešnioms iš Venecijos

Vakar, ramų besibaigiančio rugpjūčio vakarą, vos atvykę į įprastą vietą, ant suoliuko pastebėjome kažkieno paliktą juodą vaikišką megztuką. Paslinkome jį ant suoliuko krašto, susijungėme aparatūrą ir pradėjome koncertuoti. Pasigavome gerą garso bangą, pasikinkėme vakaro dvasią ir žmonės sukluso... Šerkšno tylą galima išgirsti.

Per pertraukėlę šnektelėjome su moterimi, kuri su dukra klausėsi mūsų dainų. Ji sakė, kad iš karto suprato, jog mes kažkaip susiję su teatru, su aktoryste, nes pati Klaipėdoje pas Valentiną Masalskį baigė studijas ir yra aktorė. Nejauku klausyti, kai tave giria, tačiau žmonės nori nuoširdžiai išsakyti tai, kas juos paliečia, tuo pačiu įkvepia ir palaiko. Ačiū!

Paskui prie mūsų lagamino sustojo kita mergaitė su mama ir ėmė vartyti ten rastas mano knygas vaikams. Vėliau mama atviravo, kad dukra, kurios vardas Klementine, tiesiog prilipo prie tų knygų, ją labai sužavėjo viršeliai, jai iš karto kilo įvairių asociacijų su ten regimais veikėjais, todėl abi knygas įsigijo su autoriaus dedikacijomis. Į Vilnių jos atvyko iš Venecijos, tad knygelės keliaus į Italiją.

Mergaitei, vartydamas Aistės Jankūnės gausiai iliustruotas „Vaigos“ išleistas knygas, nupasakojau istorijų esmę, ji tas istorijas iš karto energingai papildė savo vizijomis, į knygų priešlapius mano rašikliu ėmė raityti savas dedikacijas. Mama stebėjosi, kodėl taip pigiai galima įsigyti taip gražiai išleistas knygas ir siūlė pagalvoti apie jų kelią į užsienio rinkas, apie ką aš atsargiai vis pamintiju ir artimiausiu metu galbūt pagalvosiu dar labiau, nors tai ir skamba nerealistiškai, bet visgi, nepabandęs nieko nesužinosi.

Galiausiai mūsų viešnios sušalo, tad mes mergaitei Klementine pasiūlėme ant suoliuko krašto pastumtą juodą vaikišką megztuką, kurio iš pradžių ji nenorėjo vilktis, bet paskui mielai į jį įsisuko. Niekas šiame pasaulyje neprapuola veltui. O kad būtų dar šilčiau, pavaišinome jas „Vitaminų daina“, o jos mus – energingais aplodismentais.

Toks tad išraudo „Šerkšno tylos“ vakaras. In red. Iki kitų kartų! Jūsų „Šerkšno tyla“, kurią kartais galima išgirsti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą