„Šerkšno tyla“ ir aktorius Marius Repšys pradeda kūrybinį bendradarbiavimą

Muzikinis tandemas „Šerkšno tyla“ ir aktorius Marius Repšys pradeda kūrybinį bendradarbiavimą ir jau šį rudenį žada muzikinių staigmenų. Sekite naujienas.

Tyloje gimsta muzika.

Šerkšno tyla.

Gatvė kaip upė (5). Geltonuojanti „Šerkšno tyla“ kranu atsikėlė į Paupį

Aštuntas kartas nemelavo. Jei prieš tai septynis kartus rugpjūčio mėnesį mūsų įprasta grojimo vieta Sirvydo skvero pašonėje buvo laisva, tai vakar netoli jos įsitaisė styginių kvartetas „4 stygos“. Šią vietą mes nebyliai dalinamės su šiais šauniais muzikantais, kuriuos irgi ne kartą turbūt regėjote Didžiojoje gatvėje, Vilniaus geležinkelio stotyje ar dar kur nors.

Teko imtis plano B, tad pasukome į naująjį Paupio rajoną, kur pernai irgi vieną kartą buvome pasirodę. Aikštėje, prie iš grindinio trykštančių fontanų, aptikome... kraną, tiksliau tariant, pakeliamą bokštelį, prie kurio ir prisiglaudėme.

Gatvė kaip upė (4). „Šerkšno tyla“ in red ir knygos viešnioms iš Venecijos

Vakar, ramų besibaigiančio rugpjūčio vakarą, vos atvykę į įprastą vietą, ant suoliuko pastebėjome kažkieno paliktą juodą vaikišką megztuką. Paslinkome jį ant suoliuko krašto, susijungėme aparatūrą ir pradėjome koncertuoti. Pasigavome gerą garso bangą, pasikinkėme vakaro dvasią ir žmonės sukluso... Šerkšno tylą galima išgirsti.

Per pertraukėlę šnektelėjome su moterimi, kuri su dukra klausėsi mūsų dainų. Ji sakė, kad iš karto suprato, jog mes kažkaip susiję su teatru, su aktoryste, nes pati Klaipėdoje pas Valentiną Masalskį baigė studijas ir yra aktorė. Nejauku klausyti, kai tave giria, tačiau žmonės nori nuoširdžiai išsakyti tai, kas juos paliečia, tuo pačiu įkvepia ir palaiko. Ačiū!

Gatvė kaip upė (3). Nacionalinė draugystės su suvenyrų pardavėjomis diena

ŠIAM KADRUI dešimt metų. O mūsų su Judita Marija Smith dukrai Dorotėjai šiandien sukanka penkelioka. Vakar irgi grojome gatvėje, su mumis pašokti vis ateidavo priekyje suvenyrus pardavinėjanti moteris. Po koncerto ji paklausė: o kaip jūsų vaikai gyvena? „O jūs atsimenate mus?“, – nusistebėjau. „Kurgi neatsiminsiu, aš jau čia prekiauju dvidešimt metų, pamenu juos tokius mažutėlaičius dar“, – šypsodamasi atsakė ji. Aš irgi ryškiai menu šį pasirodymą: nužliaugus rugpjūčio lietui, penkerių Dorotėjai daviau mikrofoną ir ji, man pritariant gitara, dainavo tuomet vaikams sukurtą dainą (dabar jos seniai nebegrojame) apie katinėlį ir irisą, kurį jam iš po nosies nunešė akiplėša varna. Kita suvenyrų pardavėja anūkams nupirko mano antrąją knygą vaikams „Uogų pasakos“ ir prisipažino, kad praeitą dieną mums į lagaminą įmetė stilingus lininius maišelius telefonams. Norėjo, kad dažniau atvyktume koncertuoti, nes labai praskaidriname gatvės atmosferą. Paglostė širdis. Kol visi mirko Žolinių pabaigtuvių kamščiuose autostradose, mes, galima sakyti, atšventėme nacionalinę draugystės su suvenyrų pardavėjomis dieną. Kitos moters vaikai irgi labai įsitraukė į koncertą, palaikė mus, plojo, o paskui mama juos irgi apdovanojo „Uogų pasakomis“, sakė yra ne lietuviai, bet dabar mokysis skaityti lietuviškai. Galiausiai mus užkalbino netoliese gyvenanti žilaplaukė senutė, buvusi dailės dėstytoja Pedagoginiame universitete, ir apgailestavo, kad neišgirdo „Šerkšno tylos“ dainų, nes jau buvome susivynioję visus laidus. Gal kitą kartą pagrosime, o šiandien sveikiname Dorotėją su 15-uoju gimtadieniu!

Gatvė kaip upė (2). Į medį lipantis žmogus, gerbėjas belgas ir atgauta bajorystė

Gan keistas mūsų su Judita Marija Smith dueto „Šerkšno tyla“ gyvo garso koncertas išėjo Didžiojoje gatvėje: visų pirma vieną vyruką muzika paveikė taip, kad jis mums prieš akis ėmė lipti į medį, kiek dešiniau stovėjo solidus žilaplaukis senjoras, kuris gal pusę valandos filmavo pasirodymą, negalėdamas atsiplėšti, tada išdygo antrasis senjoras, fizikos profesorius, kuris gimė Vilniuje, bet gyvena Londone, truputį šnektelėjęs su pirmuoju, atnešė mums žinių nuo jo, kad Juditos balsas yra kerintis, todėl jis filmuoja ir negali niekur eiti, esąs iš Belgijos, jo gimtoji kalba olandų, bet mums ištiesė 20 eurų už koncertą, aš jam dar už tai padovanojau lietuviškas „Uogų pasakas“, nes labai norėjo, patiko iliustracijos, antrasis senjoras fizikas Juditos klausė, ar ji nenorinti su tokiu balsu studijuoti dainavimą ir kaip gali būti, kad jokie prodiuseriai to nepastebi, tada sakė, kad Judita būtinai pasidomėtų savo pavardės Šmitaitė kilme ir galbūt ji esanti iš bajorų giminės, nes jis yra kažkokios ten bajorų gildijos narys, tada Judita Trakuose būtų iškilmingai priimta į bajorų gildiją ir atgautų žemes bei dvarus, tuomet viena moteris mums į lagaminą įdėjo du jaukius lininius maišelius su avele ir bitute, į kuriuos turbūt galima įsidėti telefonus, ši mielybė keliaus į „Šerkšno tylos“ muziejų, kaip ir kažkurį praeitą kartą gautos Naujosios Zelandijos dolerių monetos, ir galiausiai pasilabinome su mano klasioku Dainiumi ir jo žmona Giedre, su Dainiumi mes mokėmės nuo antros iki dvyliktos klasės, ir kiekvieną kartą, kai jis išdygsta, atrodo, kad neprabėgo jokie beveik 30 metų po mokyklos baigimo – vis toks pats ir toks pats... Na, turbūt parašiau ilgiausią savo gyvenimo sakinį, tad galiu pradėti naują dieną...

Tyloje gimsta muzika. Jūsų „Šerkšno tyla“.

Gatvė kaip upė (1). Nuostabioji sinergija, metalo koncertas ir benamio ašaros

PARADOKSALU gal, bet mes su Judita Marija Smith būtent vasarą atgaiviname savo muzikinį improvizacinį poetinį tandemą „Šerkšno tyla“. Ir išeiname „pasnigti“ į gatves. Šis tandemas rudenį minės jau 14-tą gimtadienį. Kartais užrašome savo įspūdžius po pasirodymų – vėliau smagu prisiminti.

VAKAR, kai jungiau laidus gyvo garso koncertui, prie mūsų dviračiu priskuodė vaikinas su Bolt maisto išvežiojimo kuprine ant pečių. Jis rankose laikė telefoną, iš kurio garsiai sklido kažkur girdėta melodija, tiksliau tariant, Juditos balsas: „tadada sninga, žiūrėk, jau sninga“. Praeitą kartą jis mus užmatė, išgirdo, susirado Spotify ar tai Youtube ir taip norėjo išreikšti padėką už tai, ką darome. Keistokas buvo jausmas: lyg dar nekoncertuojame, o Judita lyg jau ir dainuoja… Pasilabinom, šnektelėjom. Labai norėjo kur nors išgirsti akustinę profesionalią dainos „Vilniui“ versiją, bet mes turime tik tą sintetinę, ale įrepuotą. Jau ne vienas žmogus klausia dėl akustinės, taip tarsi skatindamas apie tai pamąstyti ateityje.

Koncertas, skirtas palaikyti „Šerkšno tylos“ vokalistę Juditą (foto, video)

2025 m. kovo 30 d. Vilniuje Lietuvos dailininkų sąjungoje įvyko koncertas, skirtas sunkia depresija sergančiai „Šerkšno tylos“ vokalistei Juditai, kuriame dalyvavo operos solistas Jonas Sakalauskas, pianistas Darius Mažintas, rašytojas Nerijus Laurinavičius (Juditos vyras) ir pati Judita Marija Smith (Judita Šmitaitė-Laurinavičienė). 

Koncerte skambėjo Liudvigo van Bethoveno dainų ratas „An die ferne Geliebte“ ir kiti operos solisto Jono Sakalausko atliekami kūriniai, pianistas Darius Mažintas grojo M.K. Čiurlionio „Miške“, poetai Nerijus ir Judita Laurinavičiai skaitė savo eiles, jų tandemas „Šerkšno tyla“ gyvai atliko vieną žinomiausių savo kūrinių „Žiūrėk, jau sninga“, o renginį vainikavo „Šerkšno tylos“ vaizdo klipo „Išlaukti“ peržiūra.

Renginio akimirkos – nuotrauko ir vaizdo medžiaga – čia: