Dainų tekstai (3)

Įstrigę kaštonų žydėjime

Įstrigę kaštonų žydėjime

Laikinai amžinosios jaunystės,

Palytėtų prasmių suturėjime,

Nors vis bandė tarp pirštų išslysti...

Įstrigę kaštonų žvakidėse

Amžinai laikini piligrimai,

Nerimsta kanopos arklidėse? –

Nulaižyta ir pudra, ir grimai.

Pasirodo, tai buvo tik kūnai,

Išlepinti, premijas mėgę,

Sudūlėjo jaunatviški rūmai,

Palikę raukšlėtą palėpę...

Jiems be galo patikdavo uodegas

Vienas prieš kitą pavizginti,

Ant batų nutūpusias nuosėdas

Savo tuštybėje blizginti.

Ar užteks egzistencinio svorio

Paskęst amžinybės lalėjime?

Ar išlipsim iš limpančio korio

Įstrigę kaštonų žydėjime - - -?

Nuolatinė pilnatvės ekstazė

Nepakeliamo būties lengvumo lengvoji atletika,
Tvarkingai ant iešmo suverta
Šimtas metų saldkartės vienatvės,
Tenai, kur netenka valdžios paprasta aritmetika,
Atėjau pasiskolint pil---natvės.

Įpilkite tiek, kiek negaila –
Kūno dykumoj sučiurlens oazė,
Mirties karavanas iš lėto išeina –
Smiltimis nedalinama nuolatinė pilnatvės eks-tazė, eks-tazė.

Vilniui

Nejaugi tai tu, nemirtingasai Vilniau?

Ar gavai telegramą, kad tavęs pasiilgau?

Iš lietvamzdžių varva nudvėsusios katės,

Tarp kojų susipina Užupio gatvės.

Kur šuniško džiaugsmo nuoširdūs liežuviai,

Kai virš Liepkalnio tupia smailianosiai lėktuvai?

Pr. Tavęs aš pasiilgau, vaikystės mano Vilniau... (3 kartus)

Tavo smarvę pažįstu pagal skersgatvių tvaiką,

Ar prisimeni, seni, savo pamestą vaiką?

Tavo akys stiklinės nuo dangoraižių dozės,

Nebėra tau vaistų nuo kalkėtos sklerozės.

Iš bromų vaiduokliai – kaip iš laiko mašinų,

Benamiai girtuokliai – mūsų nieks nepažino.

Pr. Tavęs aš pasiilgau, vaikystės mano Vilniau... (3 kartus)

Už langų egoistai virduliai kunkuliuoja,

Troleibusų laidais somnabulai žygiuoja.

Pilnos kišenės elektros lempučių –

Priskyniau visiems - - - nuo kalnelio Markučių.

Tvorom apsitvėrę žvėrys Žvėryne,

Atsidursi Žirmūnuos, jei nukąsi grandinę.

Pr. Tavęs aš pasiilgau, vaikystės mano Vilniau... (3 kartus)

Kas sudaužė smaližių saldžią „Svajonę“,

Kas McDonaldo mėšlą dabar atrajoja? 

Kai fašistiškai šypsos – „Vaikų <čia> Pasaulis?“,

Turistams, prašyčiau, neužstokite saulės!

Gedimino papėdėj – per gerklę riedučiai,

Stotyje mes nakvosim – labanakt, vaikučiai!

Pr. Tavęs aš pasiilgau, vaikystės mano Vilniau... (3 kartus)

(Pragrojimas)

Visi kartu: Tavęs aš pasiilgau, vaikystės mano Vilniau... (3 kartus).

Virš sprogstančių vasarų

Kukurūzų padangėm
Virš karo platformų,
Maldos parašiutais
Virš išorinių formų:

Virš Basanavičiaus podiumo,
Triukšmo turbinų,
Tatuiruotos mėsos,
Virš plėšrūnų grandinių.

(Pr.) Beždžionių tiltais
Virš sprogstančių vasarų,
Virš smilgom suvarstytų
Žemuogių ašarų.

Nekeisiu pušynų
Į palmių egzotiką,
O Nidos smėlynų
Į Havajų erotiką.

Pro pienovežio langą,
Virš geltonuojančių rapsų,
Į kūdikio lopšį
Užsimerkęs nukaksiu.

(Pr.) Beždžionių tiltais
Virš sprogstančių vasarų,
Virš smilgom suvarstytų
Žemuogių ašarų.

Meilės kirviu
Per agresijos malkas,
Nudistų pliažu
Nuginkluotieji velkas.

Virš porno nuogumo,
Pražudytų placentų,
Virš svaigaus laikinumo
Pažirusių centų.

(Pr.) Beždžionių tiltais
Virš sprogstančių vasarų,
Virš smilgom suvarstytų
Žemuogių ašarų.

Virš alchemikų žaizdro
Nežmoniško karščio,
Kur ne pienburniai braido
Nebijantys aukščio.

Virš užgrūdinto plieno,
Kelio ženklų,
Vien iš motinos pieno
Paukščių Taką pinu.

(Pr.) Beždžionių tiltais
Virš sprogstančių vasarų,
Virš smilgom suvarstytų
Žemuogių ašarų.

Benamio namai

Aš valstybiškai šiąnakt budrus

Ir valstybiškai šiąnakt mąstau,

Kai po tiltu grįžtu į „namus“,

Kad karalius įsnūstų giliau...

Kai valdovai planetoj įminga,

Viešpatauja naktiniai drugiai,

O po tiltu prozą prasmingą

Iš gelmių išvynios unguriai:

Apie laikiną sosto minkštumą

Ir betono garuojantį šaltį,

Apie lankstų akimirkos kūną –

Tą įžūlų gundantį žaltį.

Pr. Nes tai – benamio namai, nes tai – benamio namai... (3 kartus)

Apie duoną iš šiukšlių dėžių,

Apie butelio tuščio pilnatvę,

Štai žibintai benamiai girdžiu

Pasileidusią užkuria gatvę...

Net vagims pasisaugot derėtų –

Aš turtingas tiktai dabartim,

Mano turtą pavogti galėtų

Na nebent tik kartu su manim.

Tu, valdove, miegoki ramiai!

Aš valstybiškai šiąnakt budrus,

Man padės tie naktiniai drugiai

Po sparnais išplazdenti Namus...

Pr. Nes tai – benamio namai, nes tai – benamio namai... (3 kartus)